- švirkš
- švìrkš interj. NdŽ, švir̃kš NdŽ 1. žr. švirkšt 1: Vanduo tik į orą švirkš rš. 2. kartojant nusakomas bėrimas: Grūdus turėjai dailiai berti – teip švir̃kš švir̃kš Vvr. 3. kartojant nusakomas draskymas: Paėme švir̃kš švir̃kš i sudraskė tą rublį Trk. 4. kartojant nusakomas treškėjimas: Pro tas gluosnes ka duoda [mašinos], tik švir̃kš švir̃kš šakos End.
Dictionary of the Lithuanian Language.